Lašelinio laistymo įrengimas be dažnų klaidų

Lašelinio laistymo įrengimas be dažnų klaidų

Karštą savaitę daržas gali pareikalauti daug laiko vien dėl laistymo. Lašelinio laistymo įrengimas šią užduotį paverčia gerokai paprastesne: vanduo keliauja tiesiai prie augalų šaknų, o ne ant takų, piktžolių ar lapų. Tinkamai suplanuota sistema padeda palaikyti tolygesnę dirvos drėgmę, taupyti vandenį ir mažiau rūpintis kasdieniu žarnos tampymu.

Tačiau geras rezultatas priklauso ne vien nuo įsigytos laistymo žarnos. Prieš pradedant verta įvertinti vandens šaltinį, daržo ar šiltnamio išdėstymą, auginamų augalų poreikius ir sistemos priežiūrą. Keli teisingi sprendimai pradžioje padės išvengti silpnai lašančių eilių, užsikimšusių lašintuvų ir nuolatinio jungčių taisymo.

Nuo ko pradėti planuojant sistemą

Pirmiausia nubraižykite paprastą laistomos vietos planą. Nebūtina matuoti kiekvieno centimetro, bet reikia žinoti lysvių ilgį, jų skaičių, atstumus iki vandens čiaupo ar talpos ir vietas, kur reikės apeiti taką. Pažymėkite atskirai šiltnamį, daržovių lysves, gyvatvorę, gėlyną ar vazonus. Skirtingoms zonoms dažnai prireikia nevienodo vandens kiekio.

Pomidorai, agurkai ir moliūgai turi didesnį vandens poreikį nei prigiję prieskoniniai augalai. Jauni sodinukai laistomi kitaip nei jau įsišakniję krūmai. Dėl to vienos ilgos linijos per visą sklypą ne visada yra geriausias sprendimas. Patogiau sistemą padalyti į dvi ar kelias zonas, kurias galima atidaryti atskirai.

Taip pat įvertinkite vandens šaltinį. Sistema gali būti jungiama prie vandentiekio, siurblio ar pakeltos lietaus vandens talpos. Nuo to priklauso slėgis ir pasirinkti komponentai. Vandentiekio slėgis dažniausiai būna per didelis lašelinėms žarnoms, todėl paprastai reikalingas slėgio reguliatorius. Talpos sistema gali veikti be didelio slėgio, tačiau talpą reikia pakelti, o ilgos linijos gali laistyti ne taip tolygiai.

Kokios dalys reikalingos lašeliniam laistymui

Bazinis komplektas nėra sudėtingas, tačiau kiekviena dalis atlieka aiškią funkciją. Vandens šaltinis jungiamas prie pagrindinės tiekimo žarnos. Nuo jos atvedamos laistymo linijos į lysves, o vandens srautas reguliuojamas jungtimis, vožtuvais ir galiniais uždarymais.

Svarbiausia nepamiršti filtro. Net ir iš švaraus vandentiekio į sistemą gali patekti smulkių dalelių, o naudojant lietaus ar šulinio vandenį jų rizika dar didesnė. Užsikimšę lašintuvai dažnai pastebimi tik tada, kai dalis augalų jau pradeda vysti. Filtras prieš laistymo linijas yra nedidelė, bet būtina investicija į patikimesnį veikimą.

Dažniausiai prireikia šių dalių:

  • pagrindinės tiekimo žarnos vandeniui atvesti iki laistomų zonų;
  • lašelinės žarnos arba juostos, klojamos palei augalus;
  • filtro ir, jungiant prie vandentiekio, slėgio reguliatoriaus;
  • jungčių, trišakių, alkūnių, uždarymo vožtuvų bei galinių kamščių;
  • kuoliukų ar laikiklių žarnai pritvirtinti ir, jei reikia, laikmačio automatiniam laistymui.
Lašelinė juosta dažnai pasirenkama sezoninėms daržovių lysvėms. Ji yra lengva, patogi tiesti tiesiomis eilėmis ir paprastai kainuoja mažiau. Storesnė lašelinė žarna yra tvirtesnė, todėl geriau tinka daugiametėms kultūroms, šiltnamiui ar vietoms, kur sistemą norima naudoti kelis sezonus. Renkantis verta žiūrėti ne tik į kainą, bet ir į sienelės storį, lašintuvų žingsnį bei leistiną darbinį slėgį.

Lašelinio laistymo įrengimas žingsnis po žingsnio

Montavimą pradėkite nuo vandens šaltinio. Prie čiaupo ar siurblio prijunkite filtrą, o jei reikia - slėgio reguliatorių. Šias dalis palikite lengvai pasiekiamoje vietoje, nes filtrą reikės periodiškai išvalyti. Jeigu naudojate laikmatį, jis montuojamas pagal gamintojo nurodytą jungimo eigą, dažniausiai prie pat vandens šaltinio.

Tada nutieskite pagrindinę žarną iki lysvių. Jos neverta pernelyg įtempti: palikite šiek tiek laisvumo, kad keičiantis temperatūrai jungtys nebūtų tempiamos. Šiltnamyje pagrindinę liniją patogu kloti prie tako krašto, kad ji netrukdytų priežiūrai. Atviroje vietoje ją galima lengvai pridengti mulčiu, tačiau jungtys ir vožtuvai turėtų likti randami.

Prie pagrindinės žarnos prijunkite laistymo linijas. Jos klojamos prie augalų šaknų zonos, bet ne tiesiai prie stiebo. Palikus nedidelį atstumą, vanduo skatina šaknis plėstis, o pats stiebas nelaikomas nuolat drėgnoje vietoje. Vienai daržovių eilei dažniausiai pakanka vienos linijos. Platesnėms moliūgų, cukinijų ar braškių lysvėms gali prireikti dviejų.

Galuose įrenkite kamščius arba užlenkite tam skirtą žarną pagal jos tipą. Prieš galutinai uždarydami sistemą, pirmą kartą paleiskite vandenį ir leiskite jam trumpai išplauti linijas. Taip pašalinamos pjaunant ar montuojant patekusios smulkios dalelės. Tik tada uždarykite galus ir patikrinkite, ar visi lašintuvai veikia vienodai.

Jei vanduo iš pirmųjų lašintuvų bėga stipriai, o linijos pabaigoje vos laša, priežastis dažniausiai yra per ilga laistymo atkarpa, netinkamas slėgis arba užsikimšimas. Tokiu atveju geriau padalyti zoną į dvi trumpesnes linijas, o ne bandyti problemą spręsti didinant slėgį.

Kiek ir kada laistyti

Lašelinė sistema neveikia principu kuo ilgiau, tuo geriau. Perlaistyta dirva stokoja oro, šaknys gali silpnėti, o kai kurioms kultūroms padidėja ligų rizika. Laistymo trukmė priklauso nuo dirvos tipo, oro, augalo dydžio ir lašintuvo našumo. Smėlinga dirva vandenį praleidžia greičiau, todėl ją dažnai verta laistyti trumpiau, bet dažniau. Sunkesnė priemolio dirva drėgmę išlaiko ilgiau.

Pradėkite nuo saikingo režimo ir patikrinkite dirvą pirštu ar kastuvėliu. Drėgmė turi pasiekti šaknų zoną, bet žemė neturi virsti šlapia mase. Pirmomis savaitėmis stebėkite augalus ir koreguokite laiką. Vien tik kalendoriaus ar kaimyno nustatyta trukmė nėra patikimas orientyras.

Geriausias laikas laistyti dažniausiai yra rytas. Augalai gauna drėgmės prieš dienos karštį, o žemės paviršiuje mažiau vandens prarandama garuojant. Vakarinis laistymas irgi galimas, ypač karštu laikotarpiu, tačiau šiltnamyje svarbu pasirūpinti vėdinimu, kad per naktį nesikauptų perteklinė drėgmė.

Laikmatis suteikia daug patogumo, ypač išvykstant savaitgaliui ar prižiūrint didesnį daržą. Vis dėlto jo nereikėtų palikti veikti visą sezoną neperžiūrint nustatymų. Po stipraus lietaus, atvėsus orams ar pasikeitus augalų augimo etapui laistymo režimą verta pakoreguoti.

Dažniausios klaidos ir paprasta priežiūra

Viena dažniausių klaidų - filtro atsisakymas. Kita - skirtingų augalų prijungimas prie vienos zonos, nors jų poreikiai akivaizdžiai skiriasi. Pavyzdžiui, šiltnamio agurkai ir sausrai atsparesni prieskoniniai augalai neturėtų būti laistomi vienodu režimu vien todėl, kad auga netoliese.

Taip pat nereikėtų lašelinės žarnos kloti nepatikrinus, kur bus vaikščiojama, pjaunama žolė ar stumiama technika. Suspausta ar pradurta linija praranda sandarumą. Jei sistema klojama atvirame darže, mulčias padeda apsaugoti žarną nuo saulės ir kartu mažina dirvos drėgmės garavimą.

Kartą per kelias savaites apžiūrėkite jungtis, išplaukite filtrą ir patikrinkite kelių linijų galus. Sezono pabaigoje sistemą verta ištuštinti, ypač jei ji bus laikoma lauke ir gali užšalti. Nuimtas žarnas laikykite apsaugotas nuo tiesioginių saulės spindulių bei graužikų.

Gerai įrengta lašelinė sistema neturi būti sudėtinga. Pradėkite nuo vienos ar dviejų lysvių, stebėkite vandens pasiskirstymą ir plėskite sistemą tada, kai aiškiai matysite poreikį. Taip sodo priežiūra išliks praktiška, o daugiau laiko galėsite skirti augalams ir derliui, ne laistymo žarnai.

Atgal į tinklaraštį